26.5.15

Jaučiuosi lyg stovėčiau kažkur toli nuo visko, Sacharos dykumui, aplinkui nieko nematyčiau ir nežinočiau, kas vyksta, nežinočiau kur toliau eiti, ar kur statyti koją, kad rasčiau tinkamą kelią, kad rasčiau kažką tokio, ko man reikia. Bet pradžiai turbūt bent jau reikia žinoti, ko tu nori. 

Esu pasimetus ir pasiklydus kažkur giliai savyje. Nebežinau nieko, mano didžioji palydovė viltis po truputį traukias savo keliu, ir tolsta nuo manęs. Eina ir net neatsigręžia pažiūrėti, stato kojas tvirtai ir aiškiai, žino, kad reikia eiti kažkur. Kažkur toli nuo visko. 

Viltis, tikėjimas, žinojimas, šypsena, laisvė, gyvenimas.. Visa tai tiesiog dingsta ir nyksta, ir kuo toliau, tuo sunkiau visą tai pasivyti ir susigrąžinti, parsivesti atgal, ten kur jiems ir vieta. O gal ir ne. 
Viskas krenta nuo bedugnės krašto, o paskui krentu ir aš. Vienas, antras ir trečias timptelėjimas už parašiuto virvelės, kuri turėtų išjudinti visą mechanizmą ir išskleisti parašiutą, taip iškeliant mane aukščiau bedugnės, ant stabilios žemės, ant žaliuojančios pievos, netoli miško, aukštų ir didelių medžių, siūlančių savo prieglobstį ir ramybę. Tačiau ta virvutė neveikia ir naudodamasi žemės traukos jėga, grimstu žemyn į dykumos smėlį. 

"Visada turi turėti tikslą, kad ir menką, turi kažko siekti ir norėti". Šiuo metu aš net ir to neturiu. Neturiu tikslo, neturiu kažkokio žmogaus idealo, herojaus, į kurį lygiuočiausi ir sakyčiau: Noriu būt, kaip tas žmogus, padaryt kažką tokio. Nieko nėra. Tuščia ir nyku. 

Nes ką gi tu gali turėti giliai dykumoje, negalint pajudint nei vienos savo kūno galūnės. 


2 komentarai:

  1. Net ir vidury dykumos yra dalykų, kurių neturi, tačiau yra dalykai kuriuos turi. Turi dvi akis, dvi kojas, dvi rankas, porą ausų, smegenis, širdį, šypseną... Visada turi pati save. Esi gyva, o gyvenimas visada yra viltis :)
    https://www.youtube.com/watch?v=L5jI9I03q8E

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Manau, kad visi žmonės vertina skirtingai ką jie turi ir ką ne. Manau, kad yra svarbiau turėti vidinius dalykus, nei išorinius. Taip, sutinku visos galūnės, visi organai yra reikalingi, nes realiai be kai kurių tu net neegzistuosi. Bet nuo vidinių dalykų priklauso ar tu egzistuosi pasaulyje, ar gyvensi kaip visiškai pilnavertis žmogus pasinaudodamas visai tau suteiktais dalykais.
      Taip, gyvenimas yra viltis, bet reikia turėtų kažką, tikėti kažkuo, kažko siekti, kad tą viltį būtų galima panaudoti. Kai esi viduje tuščias, be nieko, nenaudosi vilties, nes ji yra tiesiog nereikalinga, nepanaudojama.

      Panaikinti